Kalėdų spalvos: raudona, žalia ir aukso

Kodėl kalėdiniu laikotarpiu viskas nusidažo raudona, žalia ir aukso spalvomis? Tarsi pačios akys tik ir krypsta į tokių spalvų daiktus. Kodėl, tarkime, ne oranžinė, purpurinė ar mėlyna?

Kai Kalėdų rytą dengsite stalą raudonos spalvos indais, pilsite kavą į raudonus puodelius, žinosite, kad čia ne šiaip sau noras ar atsitiktinumas. Kaip visada, paaiškinimas yra vienas – istorija. Pasirodo šių spalvų pasirinkimas neatsitiktinis, už jų slypi istoriniai ir religiniai dalykai.

Kalėdinių spalvų kilmė

Egzistuoja keletas nuomonių ir įsitikinimų apie kalėdinių spalvų kilmę. Viena jų remiasi krikščionių tradicijomis, kita- istoriniais faktais. Pradėkime nuo krikščioniškų tradicijų.

Žalios spalvos istorija            

Žmonės, stebėdami gamtą, pastebėjo, kad žiemos metu dauguma augalų išnyksta, o išlieka tik eglės ir bugienių krūmai. Taigi imta galvoti, kad tikriausiai šie augalai turi kažką tokio stebuklingo, kad gali išgyventi tokias šaltas žiemas.  Šie augalai buvo garbinami, tačiau jų buvo prisibijoma taip pat. Iki pat šių dienų, žalia spalva asocijuojama su gyvenimo paslaptimi ir apskritai, tai yra gyvybės spalva.

Istoriniai šaltiniai teigia, kad romėnai pindavo bugienių vainikus ir kabindavo juos ant sienų, taip minėdami saulėgrįžą. Šie vainikai simbolizuoja saulės „atgimimą“ ir šiltesnių orų grįžimą.

Dabar pažvelkime į kitas kalėdines spalvas.

Raudonos spalvos istorija

Maždaug 4 a. kai Bažnyčia ėmė švęsti Kristaus gimimą gruodžio 25d., daugelis krikščionių, kurie puošdavo savo namus bugienių vainikais, tiesiog palikdavo tuos vainikus, kad jie puoštų namus ir per Kalėdas. Taip ir buvo pradėta asocijuoti žalią spalvą ir vainikus su Kristaus gimimu.

 Jei žalia spalva yra asocijuojama su Kristaus gimimu, tai raudona – Kristaus krauju ir mirtimi. Žmonės tais laikais dėdavo raudonas uogas ant savo žalų vainikų ir taip vainikai tapdavo gyvesni, patrauklesni. Raudona ir žalia spalvos ėmė simbolizuoti Kristaus gimimą, mirtį ir prisikėlimą iš numirusių.

Tik praėjus šimtmečiams, bažnyčios pradėjo rodyti įvairius religinius renginius, norėdamos lavinti ir šviesti žmones. Gruodžio 24d, bažnyčios pristatė vaidinimą, pavadinimu „The Paradise Play“ (angl. Rojaus spektaklis). Tai istorija apie Adomą ir Ievą. Obelys žiemą neauga, taigi buvo naudojamos pušys, o ant jų sukabinti raudoni obuoliai. Nuo to laiko, pušys dekoruotos raudonais obuoliais pradėtos asocijuoti su kalėdiniu laikotarpiu, o žmonės ėmė puoselėti šią tradiciją.

Aukso spalvos istorija

Nuo tada, kai krikščioniška tradicija tapo puošti pušis raudonais obuoliais ir kabinti bugienių ir raudonų uogų vainikus, įsiliejo dar viena spalva, kuri įnešė dar daugiau svarbos šiai tradicijai. Ši spalva – aukso. Ji simbolizuoja auksą – vieno iš trijų karalių atneštą dovaną, ką tik gimusiam Jėzui. Be to, ši spalva taip pat simbolizuoja amžinąjį gyvenimą.

Trijų spalvų kultūrinė svarba

Raudona spalva turi skirtingas reikšmes skirtingose kultūrose. Ji reiškia daug ką: sveikatą, pyktį, drąsą, meilę, aistrą, pasiaukojimą, pavojų ir narsą. Tačiau būtent kalėdinė šios spalvos reikšmė yra Kristaus kraujas.

Žalia spalva taip pat turi skirtingas kultūrines reikšmes. Ji gali reikšti vaisingumą, viltį, aplinkosaugos svarbą. Tačiau, šioje spalvoje slypi ir neigiama reikšmė tokia, kaip nuodai, pyktis, pavydas ir netgi mirtis. Tačiau kalėdiniu laikotarpiu, žalia simbolizuoja gimimą ir gyvenimą.

Aukso spalva, kaip ir raudona su žalia, taip pat turi tiek teigiamas, tiek neigiamas kultūrines reikšmes. Aukso arba jai artimiausia geltona spalvos kartu gali reikšti tiek drąsą, tiek bailumą. Taip pat – gyvenimą ir ligą. Be abejo, kalėdinė šios spalvos reikšmė yra amžinojo gyvenimo turtai.

Kitos kalėdinės spalvos

Šiais laikais kalėdinėse dekoracijose vyrauja ir kitos spalvos: mėlyna, sidabro, purpurinė ir visos kitos, galime sakyti, vaivorykštės spalvos. Tačiau, be abejo, vis dėlto dominuojančiomis spalvomis išlieka raudona, žalia ir aukso/geltona.

Šaltinis:

https://hubpages.com/holidays/The-Colors-of-Christmas-Red-Green-and-Gold