Stalo manieros: ką apie tai žinome?

Paskelbė admin 2017/11/16 0 Komentaras (-ai)

Stalo manieros: ką apie tai žinome?                                                                                                                                    

Šių laikų stalo etiketas gerokai pasikeitė, lyginant su ankstesniais laikais. Dabar stalo manieros tapo nebe tokios griežtos. Galima sakyti, labiau vyrauja atsipalaidavimas. Kyla klausimas, ar jos iš vis dar egzistuoja?

 

Viename 18 a. paveiksle, tapytame prancūzų menininko Šardeno (angl. Chardin), vaizdas toks: du maži vaikai sėdi prie stalo virtuvėje. Puodai ir prikaistuviai kabo ant sienų, tačiau stalas elegantiškai padengtas, užtiesta staltiesė, pastatytos dvi didelės kėdės vaikams atsisėsti, o vaikai, auklei prižiūrint, valgo naudodami sidabrinius stalo įrankius. Čia pavaizduoti 1740–ieji metai, vaikai dar tik mokosi valgyti, kitaip tariant, mokosi stalo manierų.

 

Kur baigiasi maisto ribos ir prasideda etiketas? Stalo manieros tarsi apibrėžia valgio reikšmę. Maistas yra fiziologinis poreikis, tačiau pats valgymas jau yra socialinis ritualas. Ponios Beeton knyga Namų ūkio tvarkymas mini 150 metų sukaktį. Vartant šią knygą, dėmesys nukrypsta į keistai žavingą manierų pasaulį ir patarimus apie stalo etiketą. Štai ištrauka iš šios knygos: pobūvio metu, „ponia patiekia sriubą, pirmiausia pradeda nuo pono dešinėje, po to kairėje ir taip tęsia toliau, kol aptarnauja visus. Visiškai įprasta neprašyti sriubos ar žuvies patiekalo antrą kartą, nes taip elgdamiesi, versite kitus laukti antrojo patiekalo.“

 

Štai tokios gana sudėtingos taisyklės dar egzistuoja (na gal kokiame labai formaliame aukštuomenės pobūvyje), tačiau net ir įmantriausiame šių dienų restorane tokios taisyklės jau nebegalioja.

 

Iš tikrųjų, tai buvo šimtmečių senumo besikeičiančių stalo manierų kulminacija. Tie vaikai, pavaizduoti 1740m. Šardeno paveiksle jau priskiriami kultūrinei revoliucijai. Jie jau naudoja įrankius, o ne valgo pirštais; sėdi aukštose kėdėse. Visos šios naujovės, kurias žmonės Europoje ėmė naudoti prie stalo 18 a. Buvo įvedinėjami nauji valgiai tam, kad būtų galima parodyti savo mandagias manieras: pvz.: angliškos arbatos ritualas prasidėjo jau 1700-aisiais metais. Šie pasisėdėjimai puikiai iliustruoti Hogarth ir Devis tapyboje. Tikri stilizuoti ritualai arbatos pylimo ir porceliano puodelių laikymo.

 

Kas liečia maistą, europiečiai viduramžiais turėjo labai mažai ritualų ar visokių kitokių ceremonijų. Svarbiausia jiems rūpėjo, kad per daug neišsiriebaluotų rankų, plėšdami mėsos gabalą. Jei grįšime tūkstančius metų atgal į Homo sapiens laikus, kai žmonės gyveno tarpekliuose ir graužė kaulus, rastus urvuose, samprata apie maistą buvo dar kita. Beje, tada ir buvo išrastas puodelis, tik iš žmogaus kaukolės.

 

Tarp Saksonijos karaliaus prabangių daiktų rastas milžiniškas katilas ir ragai, skirti gėrimui. Iš to galima spėti, kokia svarbią reikšmę mūsų protėviams turėjo šventės. Deja, nėra išlikusių daugiau jokių įmantrių detalių. Tik renesansno laikotarpiu, Europos tapytojų darbuose jaučiamas stalo manierų sužibėjimas. Vien jau kalbant apie 16 a. išskirtinį grožį vyno taurių iš Venecijos stiklo. Šie indai rodo, kokie prabangūs ir rafinuoti buvo tų laikų pobūviai.

 

Kalbant apie šiuos laikus, rodosi, kad grįžome į vangius, per daug švara nepasižyminčius viduramžių laikus: barbekiu sparneliai ar kulšelės, valgomos rankomis, o kur dar mėsainiai, picos ir t.t. Pirštais valgomas maistas tarsi sukūrė kasdieninio stiliaus banketą, dažnai valgomą ir  sėdint priešais televizorių. Tik restoranai vis dar išlaiko "tinkamas" valgymo manieras. Tiesa ta, kad stalo manierų suklestėjimas arba pripažinimas formuoja mūsų ir mūsų šeimų įpročius, taip kaip tų vaikų 18 a. Šardeno paveiksle. Mes vis dar matome tiesiai sustatytas kėdes ir dailiai išdėliotus įrankius. Visa tai yra tinkamo valgio atributas. Mes vis dar geriame iš atskirų taurių. Žinoma, mes dažnai užsukame į Starbucks vietoj to, kad lėktume į namus išgerti kavos ar arbatos, tačiau latte suvartojimas vis dėlto yra labiau stilizuotas aktas. Kaip ponia Beeton, parašiusi šimtmečių senumo knygą teigė, visos būtybės valgo, bet tik žmogus pietauja. Etiketas sparčiai keičiasi, bet jis visuomet išlieka.

 

 

Šaltinis:

https://www.theguardian.com/lifeandstyle/2011/nov/09/history-table-manners-etiquette-beeton

 

 

 

Rašyti komentarą