Jūsų prekių krepšelis tuščias
Pradžioje keletas faktų apie porcelianą: išrastas Kinijoje prieš 2000 metų, po truputį paplito ir į kitas Rytų Azijos šalis, kol galiausiai pasiekė Europą ir visą pasaulį. Porcelianas vertinamas kaip pati prestižiškiausia keramikos rūšis, išsiskirianti savo trapumu, tvirtumu ir balta spalva. Europietiškas pavadinimas, žodžiui „porcelianas“ kilo iš italų kalbos žodžio porcellana(kriauklė) dėl akivaizdaus panašumo į perlamutrinį kriauklės paviršių. Dar „porcelianas“ angliškai kalbančiose šalyse yra kartais vadinamas „china“ (angl.) arba „fine china“ (angl.). Tai nereiškia, kad gaminys atvežtas iš Kinijos. Tiesiog tai rodo seną įprotį sieti porcelianą su jo kilmės šalimi – Kinija.
Pagrindinės porceliano savybės: žemas pralaidumas, elastingumas, tvirtumas, kietumas ir baltumas. Porceliano rūšys: kietasis (angl. Hard paste porcelain/china), minkštasis (angl. Soft porcelain/china), ir kaulinis (angl. Bone china, su kaulų pelenais).
Kietasis porcelianas
Anksčiausiai Europoje pradėtas gaminti porcelianas buvo Meiseno gamykloje, Vokietijoje, 18 amžiuje. Meiseno porcelianas buvo pirmasis aukštos kokybės porcelianas, pagamintas ne Kinijoje. Pagamintas iš kaolino ir gipso, deginamas iki 1,400 °C karščio įkaitintose krosnyse, toks procelianas pasižymėjo kietumu, permatomumu ir stiprumu. Vėliau Meiseno porceliano sudėtis kiek pasikeitė, gipsas buvo pakeistas lauko špatu ir kvarcu, o deginimo temperatūros imtos naudoti žemesnės. Kaolinas, lauko špatas ir kvarcas iki šiol yra pagrindinės sudedamosios dalys, naudojamos kietojo porceliano gamybai Europoje.
Minkštasis porcelianas
Minkštasis porcelianas dar vadinanas fritiniu. Taip jis vadinamas dėl jame esančių priemaišų arba fritų: smėlio, selitros, jūros druskos, alebastro, alūnų, gipso, švino, stiklo.Jis skiriasi nuo kietojo porceliano tuo, kad turi mažesnę kaolino dalį ir yra deginamas žemesnėje temperatūroje, todėl yra lengvesnis ir pakankamai trapus. Iš jo daugiausiai yra gaminami namų dekoro akcentai, ypač vazų ir statulėlių gamybai. Kaip tuo tarpu, kietasis porcelianas dėl savo patvarumo yra plačiai naudojamas indų gamyboje.
Kaulinis porcelianas
Pirmą kartą pradėtas gaminti Anglijoje 1748 m., o vėliau ir visame pasaulyje. Vadinamas kauliniu pocelianu, nes jo sudėtyje yra 20-50% kaulų pelenų (taip pat kaolino ir lauko špato). Įdomu tai, kad kuo didesnis kaulų pelenų kiekis, tuo jis baltesnis, lengvesnis, patvaresnis, plonesnis ir skambesnis.
Porceliano gamybos ir degimo būdai buvo laikomi didžiausia paslaptimi, kurią atskleidus, buvo baudžiama net mirties bausme. Mes tikrai nesileisime gilyn į šias palaptis. Tik verta paminėti, kad porceliano gamyba gana ilgas ir sudėtingas procesas, kuris yra skirstomas į šiuos etapus: lipdymas; pirmas deginimas; poglazūrinis dekoravimas (metalų oksidais); pakartotinis deginimas; antglazūrinis dekoravimas (tapyba, puošimas auksu, sidabru arba platina); galutinis deginimas.
Šiam kartui tiek, kitame blogo straipsnyje pratęsime porceliano tematiką.
Iki
Jurga
Rašyti komentarą