Jūsų prekių krepšelis tuščias
Vyno apibūdinimai
Kalbėdami apie vyną dažnai žmonės naudoja tam tikrus terminus. Neišsigąskite, jei šie apibūdinimai pasirodys keistoki. Jei tikrai pradėsite domėtis vynu ir įgysite daugiau ragavimo patirties, nė nepajusite, kaip patys pradėsite naudoti šiuos terminus. Taigi susipažinkime su pagrindinėmis vyno savybėmis:
Rūgštingumas yra vyno „aštrumas“ jaučiamas burnoje. Vynas, kuris yra per daug rūgštus, gali pasirodyti aštraus ar aitraus skonio. Jei vyne trūksta rūgštingumo, tuomet vynas atrodo per silpnas, prislopinto skonio. Šiltuose regionuose augintų vynuogių vynai pasižymi mažu rūgštingumu, lyginant su vynuogėmis, augintomis vėsesniame klimate.
Subalansuoti vynai vadinami tokie, kurie pasižymi harmoninga kombinacija rugštingumo, skonio, tekstūros ir taninų. Nei vienas iš šių išvardintų elementų negali nustelbti kitų.
Tai degustavimo terminas, reiškiantis vyno svarumo pojūtį burnoje. Vyno kūnas priklauso nuo vaisių sulčių ekstrakto ir alkoholio kiekio, jis gali būti lengvas (light bodied), vidutinis (medium) ir svarus (full bodied).
Tai vyno skleidžiamas aromatas.
Kompleksiški vynai išsiskiria sodriu ir intensyviu skoniu ir yra subalansuoti. Dar yra sakoma, kad tokie vynai turi „gilumą“.
Švelnūs vynai – švelnaus aromato ir skonio.
Sausas vynas turi labai mažai arba visai neturi saldumo; sausa yra priešingai saldu. Šis terminas taip pat naudojamas sausumo, burną sutraukiančio jausmo apibūdinimui, kurį sąlygoja taninai. Išlikęs cukrus vyne suteikia lengvo saldumo. Tokie vynai yra žinomi kaip sausi arba pusiau sausi.
Vyno skonis yra pajaučiamas tuoj pat kai jis yra nuryjamas. Tai vadinasi vyno išbaigtumu. Tas skonis ir aromatas, kuris išlieka po to kai jį nuryjate, yra vadinamas „ilgumas“. Ilgas ilgumas yra visada geriau nei trumpas.
Peržvelgę pagrindinius vyno apibūdinimo terminus, eikime toliau ir šiek tiek pasigilinkime į vyndarystę.
Vyno gamyba
Vynas iš tiesų yra fermentuotos vynuogių sultys. Vyno gamyba prasideda nuo vynuogių nuskynimo ir jų nugabenimo į vyndaryklą. Čia veiksmas vyksta toliau: dedamos mielės į vynuogių sultis. Mielės susimaišo su cukrumi, esančiu vynuogių sultyse, ir taip prasideda procesas, vadinamas fermentacija. Fermentacijos būdu cukrus tose sultyse virsta alkoholiu ir anglies dioksidu, kas taip pat sukuria unikalų vyno skonį ir kvapus.
Raudonas vynas
Visos vynuogės turi šviesias sultis ir žalsvą minkštimą, todėl norint suteikti vynui spalvą, reikia šio to pridėti. Raudonojo vyno gamybai kartu su vynuogių sultimis yra fermentuojamos vynuogių žievelės, sėklos ar net šakelės. Šie papildomi priedai suteikia vynui spalvą ir prideda ingredientą, vadinamą „taninai“. Taninai sukuria papildomą vyno skonio kompleksiškumą.
Po to vynas yra brandinamas ąžuolo ar nerūdijančio plieno statinėse. Vynai, turintys aukštą taninų lygį kuo ilgiau brandinami, tuo gerėja jų skonis. Net ir supilsčius į butelius kokybė toliau gerėja.
Baltas vynas
Kaip minėta auksčiau, visos vynuogės turi šviesias sultis. Teoriškai manoma, kad balti vynai gali būti pagaminti iš bet kokių vynuogių. Tačiau būtina žinoti, kad balti vynai yra gaminami iš tam tikrų vynuogių.
Priešingai raudoniems vynams, balti vynai yra fermentuojami be vynuogių žievelių ar sėklų, taip pat tokie vynai turi labai mažai arba visai neturi taninų ar spalvos. Dauguma baltų vynų jau galima mėgautis po labai trumpo brandinimo.
Rosé išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „rožinis“. Iš tikrųjų, šis pavadinimas nurodo vyno spalvą. Rožinių vynų gamybos būdas labai panašus į raudonųjų, tačiau vynuogių žievelės yra pašalinamos fermentavimosi proceso metu gana greitai – nuo kelių valandų iki keletos dienų. Dauguma rožinių vynų yra saldūs, tačiau kai kurie yra ir sausi arba pusiau sausi.
Nors putojantys vynai yra skaidrūs kaip baltieji vynai, tačiau jie yra gaminami iš baltojo ir raudonojo vyno vynuogių mišinio. Skirtinga vynuogių rūšių proporcija įtakoja putojančio vyno unikalų skonį. Putojantys vynai taip pat praeina pro antrąjį fermentavimosi procesą butelyje, kuris yra sandariai uždaromas, kad neišleisti anglies dvideginio. Tai ir suteikia putojančiam vynui burbuliukus.
Spirituoti vynai tokie, kaip cheresas ir portas, pradžioje yra gaminami kaip raudonas vynas. Tik vėliau jie yra pasitiprinami alkoholiu. Dažniausiai naudojamas alkoholis yra brendis, kuris kaip ir vynas gaminamas iš vynuogių. Taip pat gali būti naudojamas “neutralus” ar beskonis alkoholis.
Tikiuosi, šie pagrindiniai ir nesudėtingi aprašymai buvo naudingi. Tad kai mėgausitės vyno taure, paskanaukite, pajauskite visus jo skonius ir patobulinkite degustavimo įgūdžius:)
Jurga
Šaltiniai:
https://www.etiquettescholar.com
http://www.vynozurnalas.lt
1 Komentaras (-ai)
super, naudingas straipsnis. mėgstam prie vakarienės išgerti vyno, kartais gaunasi daugiau nei planuota, tai turim alkotesterį tam kartui, jei įvyktų padauginimas..:)
Rašyti komentarą