Apie maisto švaistymą ir besaikį pakavimo medžiagų sunaudojimą: visiškai naujos maisto pakavimo alternatyvos

Paskelbė admin 2017/03/13 0 Komentaras (-ai)

Apie maisto švaistymą ir besaikį pakavimo medžiagų sunaudojimą: visiškai naujos maisto pakavimo alternatyvos

 

Tikriausiai pastebėjote, kad pastaruoju metu vis daugiau užsimenama apie neekonimišką maisto vartojimą, besaikį produktų pirkimą/kaupimą, kuomet pasibaigus galiojimo laikui ar pagaminus maisto per daug, jis yra tiesiog išmetamas. Tai liečia ir pakuotes, jų sunaudojama tikrai nemažai, o vėliau jų vieta ta pati, kaip ir nesunaudoto maisto – šiukšliadėžėse.

Noriu pasidalinti su Jumis neseniai skaityto straipsnio mintimis apie galimas maisto pakavimo naujoves ateityje. Paskaitę, manau, sutiksite, kad jos savotiškai ir keistos, ir nuostabios!

Pradžiai keletas skaičių: 7.3m tonų maisto pakavimo medžiagos išmesta Didžiojoje Britanijoe 2015m. Skaičiai pribloškiantys. Tam, kad pradėti spręsti šią problemą, kuriamos bioplastinės ir perdirbamos pakuotės. Tačiau to negana. Pažvelkime į pačias naujausias maisto pakavimo alternatyvas, kurios tikrai sukeltų revoliuciją maisto pramonėje.

 

Ištirpstančios pakuotės

 

„Iš akių ir iš atminties“ – toks posakis čia tikrai tiktų. Ar nebūtų puiku, jei atliekos tiesiog dingtų? Švedų dizaino studija Tomorrow Machine sukūrė kiaušinio formos „kokoną“ iš karamelizuoto cukraus, skirtą laikyti skysčiams, tokiems kaip aliejus ar padažas. Kai jis yra ištuštinamas, paprasčiausiai ištirpsta vandenyje.   Tuo tarpu, viena Indianos kompanija MonoSol kuria apsauginę plėvelę šviežiam maistui supakuoti. Panaudojus tokią plėvelę, ji paprasčiausiai ištirpinama vandens tirpale.

 

Modifikuoto oro pakavimas

 

Dauguma plėvele aptrauktų maisto produktų, tokių kaip salotos, vištienos filė ar makaronų patiekalai, yra pakuojami naudojant paprasčiausią orą. Modifikuoto oro pakavimas (angl. „Modified atmosphere packaging“, trumpai MAP) – tai dujų ar dujų mišinio panaudojimas, kuomet yra sustabdomas ar bent sulėtinamas bakterijų augimas, kas ir sukelia maisto gedimą. Šios priemonės prailgina produkto gyvavimo laiką  – iki 21 d. mėsai, 180 – sūriui, ir 60 d. šviežiai pagamintiems makaronams. Tai leidžia vartotojams sunaudoti produktus laiku ir nepamiršti jų šaldytuve. Šis pakavimo būdas jau tampa populiarus Europoje ir JAV, nors gamintojai vis dar toliau eksperimentuoja.

 

Vaško pakuotės

 

Dar vienas inovatyvus metodas iš Tomorrow Machine, susidedantis iš 100% natūralaus bičių vaško. Jis skirtas sausiems produktams laikyti, tokiems kaip ryžiai ar kiti grūdai. Apsauginė vaško plėvelė yra tiesiog nulupama, kaip vaisius.  Tačiau dėl bičių populiacijos išnykimo pavojaus, šis metodas tikrai netaps pagrindine pakavimo priemone.

 

Yrančios pakuotės

 

Vaisių kokteilio pakuotė (ir vėl sukurta Tomorrow Machine) yra pagaminta iš jūrų dumblio gelio ir vandens – daugiau nieko. Ji skirta laikyti šaltiems gėrimams, kurie turi trumpą galiojimo laiką. Tik atidarius pakuotę, ji pradeda irti kartu su jame esančiu produktu.

 

Išmaniosios pakuotės

 

Ši pakuočių technologija yra sukurta tam, kad padėtų vartotojams geriau nustatyti maisto šviežumą. Daugelis vaisių tiekėjų jau naudoja šį metodą. Pavyzdžiui, lipdukai ant avokadų turi nurodytą spalvų skalę, kuri parodo ar produktas tinkamas vartojimui ar ne. Mokslininkai tobulina šį metodą toliau, kurdami tokias etiketes ar lipdukus, kurie galėtų nurodyti drėmės ar deguonies lygius, ir dar aiškiau atskleisti produkto šviežumą.

 

Valgomos pakuotės

 

Nors tokios pakuotės ir nesukelia apetito, tačiau tai jau rodo maisto revoliucijos pradžią.  Želatininės tekstūros, biologiška membrana, pagaminta iš dumblių, į kurių sudėtį įeina vanduo. Tokias pakuotes sukūrė Skipping Rocks Lab ir pavadino Ooho. Ši pakuotės forma galbūt ir netaps itin reikšmingu maisto pakavimo būdu, tačiau komanijos WikiCell valgoma pakuotė tikrai galėtų. Jie sukūrė dvigubo sluoksnio pakuotę produktams laikyti. Pirmasis sluoksnis pagamintas iš įvairiausių smulkių maisto dalelių, kartu sumaišyti jonizuotas kalcis ir dumbliai suformuoja elektrostatinį, vandeniui atsparų gelį. Antrasis sluoksnis, primenantis kiaušinio formą, sudarytas iš saldiklių ir tapijokos (krakmolo rūšis). Visi šie sluoksniai yra valgomi, 100% biologiški ir gali būti taikomi įvairioms maisto pakuotėms.

 

Interaktyvūs ekranai

 

Mūsų kasdieniame gyvenime interaktyvių liečiamų ekranų tikrai netrūksta, todėl visai nestebina, kad ir čia jie veržiasi net į maisto pakavimo sritį. Šefildo universiteto mokslininkai neseniai sukūrė elektroninį ekraną, kuris yra tvirtinamas ant popierinės pakuotės. Elementarių žinučių dėka, šie ekranai informuos klientus apie produkto šviežumą, ar tiesiog primins produkto įsigijimo datą. Visa tai vėl gi padės sumažinti nesuvartojamo maisto kiekį, kuris dažniausiai atsiduria šiukšliadėžėje.

 

Radikalus pokytis maisto vartojime

 

Dėl vis didėjančio žmonių skaičiaus, klimato pokyčių, atrodo, kad maisto pakavimas ateityje gali tapti ne tokio didelio svarbumo tik dėl vienintelės priežasties, kad maisto vartojimo būdai visiškai pasikeis. Skamba lyg iš mokslinės fantastikos srities, tačiau mokslininkai jau ieško būdų, kaip žmogaus organizmas gali gauti naudingas medžiagas pačiu lengviausiu ir paprasčiausiu būdu. Rinkoje jau randame produktus, kurie atstoja kurį nors valgymą – pusryčius, pietus ar vakarienę. Tačiau tikėtina, kad ateityje bus galimybė „pasimaitinti“ trimis kramtomosios gumos pavidalo kvadratėliais per dieną, tam tikrais pleistrais, klijuojamais ant odos ar paprasčiausiai inhaliacijos būdu. Be abejo, šie būdai tikrai atims galimybę mėgautis maistu, nors manoma, kad būtent tokie būdai yra geriausia prevencinė priemonė, padedanti išvengti maisto švaistymo ir pakavimo problemų.

Nežinau, kaip Jums, bet man visą laiką bus priimtinas tas senas, geras ir vienintelis valgymo būdas – kai visi susėda prie stalo, valgo iš gražių indų, mėgaujasi maistu, bendrauja ir tiesiog džiaugiasi gyvenimu!

 

Ačiū, kad paskaitėte

 

Jurga

 

 

Šaltinis: http://www.independent.co.uk

 

 

Rašyti komentarą