Šampano istorija (I)

Tikriausiai nėra nė vienos šventės, kuri apseitų be šio putojančio gėrimo taurės. Egzistuoja begalė įvairiausių pavadinimų, kai kalbame apie putojantį vyną, tačiau kaip žinome, tikrasis šampanas yra kildinamas iš Šampanės regiono Šiaurės Rytų Prancūzijoje. Dauguma šalių taip išreikšdamos pagarbą pavadina savo putojančius vynus kaip Spumante – Italijoje, Sekt – Vokietijoje, o Vin Mousseux – kituose Prancūzijos regionuose. Tik Amerikoje kai kurios vyndaryklos drįsta savo putojantį vieną pavadinti „Šampanu“.

Prancūziškas šampanas dažniausiai yra gaminamas iš Chardonay, Pinot Noir arba Pinot Blanc vynuogių mišinio. Geras šampanas yra brangus gėrimas ne tik dėl to, kad yra gaminamas iš aukščiausios kokybės vynuogių, bet ir dėlto, kad yra gaminamas ypatingu būdu, vadinamu méthode champenoise. Šiam būdui būdingas antras fermentavimas butelyje, o taip pat ir apie 100 kitų rankiniu būdų atliekamų veiksmų (kai kurie iš jų šiai dienai jau yra mechanizuoti).

Šampano spalvų paletė nuo aukso spalvos iki abrikoso rausvumo. Skonių gama taip pat įvairi. Cukraus ir vyno mišinys, įdėtas prieš pat galutinį butelio užkimšimą, nusako kokio saldumo bus šampanas. Ant butelio etiketės visada nurodytas cukraus kiekis:

·         brut (visiškai sausas — mažiau nei 1.5 procentas cukraus);

·         extra sec arba extra dry (šiek tiek saldesnis — 1.2 - 2 procentas cukraus);

·         sec (vidutiniškai saldus — 1.7 - 3.5 procentas cukraus);

·         demi-sec (saldus — 3.3 - 5 procentas cukraus); ir

·         doux (labai saldus — virš 5 procentų cukraus)

ŠAMPANAS ar PUTOJANTIS VYNAS

Galima pagalvoti, ir baisiai čia didelis dalykas, kaip tą gėrimą pavadinsi – šampanu ar putojančiu vynu. Kam gi tai rūpi? O gi iš tiesų tai rūpi prancūzams! Ir dar kaip rūpi! Jie gi yra užpatentavę Šampano vardą. Reiškia, tik Šampanės regione pagaminti putojantys vynai gali vadintis šampanu. Ši sutartis, beje, negalioja JAV.

PUTOJANČIO VYNO GAMYBA

Šampanas yra tikrai daugiau nei vardas. Tai visame pasaulyje dievinamas gėrimas, kurio burbuliukai yra pagaminami intensyviu ir ilgu būdu. Gaminimo technika, methode champenoise, apima 6 pagrindinius etapus:

Vynuogės yra fermentuojamos apie 3 savaites.

Tuomet išgautas vynas yra sumaišomas ir gaunamas taip vadinamas bazinis vynas arba cuvee.

Vynas tada išpilstomas į butelius ir paguldomas. Per kitas 9 savaites ar ilgiau, vyksta antrasis fermentacijos etapas buteliuose, kuomet burbuliukų pavidalu gaminasi anglies dioksidas.

Vynas yra brandinamas nuo 9 mėnesių iki kelerių metų priklausomai nuo gamintojo specifikacijų.

Buteliai yra perstatomi iš horizontalios padėties į vertikalią, žemyn galva. Tai padeda nuosėdoms kauptis butelio kakliuke, kurios gali būti lengviau pašalinamos.

Butelio kakliukas yra užšaldomas, o nuosėdų kamštis yra pašalinamas. Tame etape yra dedamas cukraus kiekis, priklausomai tiek, kokio saldumo pageidaujama. Buteliai vėl iš naujo užkemšami kamščiais.

VYNUOGĖS

Tikrajam šampanui gaminti gali būti naudojamos tik trijų rūšių vynuogės: Pinot Meunier, Pinot Noir ir Chardonnay. Pinot Meunier suteikia vynui vaisių skonio. Pinot Noir – skonio sodrumo ir ilgaamžiškumo.  Chardonnay prideda lengvumo.

Vienas iš svarbiausių sprendimų gamintojui –  kaip išgauti bazinį vyną iš šio vynuogių mišinio. Skirtingų rūšių vynai yra laikomi atskirai. Tuomet gamintojas ima maišyti šiuos vynus įvairiausiomis proporcijomis, norėdamas išgauti bazinį vyną. Tai ir išskiria vieno gamintojo vyno skonio ypatumus nuo kito.

Putojančių vynų gamyboje tokių griežtų taisyklių nėra, kas liečia vynuogių rūšis. Iš tiesų, statinėse fermentuoti burbuliukai net turi daugiau vaisių skonio, nei Šampanas.

Tęsinys kitą savaitę:)