Cheresas ir Madeira

Cheresas

Spirituotas vynas, pradėtas gaminti Andalūzijos regione, Pietų Ispanijoje, iš trijų pagrindinių vynuogių rūšių. Vienas iš gamybos principų, kai kartu maišomi jauni ir brandinti vynai. Dabar šis gėrimas jau gaminamas ir kituose pasaulio šalyse. Kaip ir vynas, cheresas gali būti labai brangus ir išskirtinės kokybės arba masinės gamybos produktas.

Ispanai jau yra pripažinti ekspertai chereso gamybos srityje. Šis gėrimas pasižymi spalvų, skonio ir saldumo įvairove. Finos yra sausi ir lengvi, Manzanillas – labai sausi. Riešutų skonio amontillados yra saldesni, minkštesni ir tamsesnės spalvos nei finos. Kartais jie dar vadinami pienišku cheresu (angl. milk sherry). Saldusis olorosos yra sodresnio skonio ir tamsesni nei sausi ar pusiau sausi cheresai. Jie dažniausiai ilgiau brandinami ir taip pat yra brangesni. Olorosos dažnai vadinamas grietinėlės arba auksiniu cheresu.

Cheresas dažnai yra geriamas kaip aperityvas arba po pietų. Sausas cheresas – atšaldytas, saldus – kambario temperatūros.

Madeira

Madeira yra nesunaikinamas gėrimas. Kai kiti vynai nepakelia karščio, judesio, ar atidaryti tegali išbūti vos kelias dienas, Madeira visus tuos dalykus gali lengvai ištverti. Iš tiesų, tai Madeirai būtinas karštis, nes būtent taip atsirado šis gėrimas.

Madeira yra Portugalijai priklausanti sala, Šiaurės Amerikoje. Dėl itin geros geografinės padėties, ji buvo uostas laivams, keliaujantiems iš Pietų Amerikos į Afriką ar Aziją. Vyno prikrauti laivai iškeliaudavo į ilgas keliones.  Vienintelė problema , kad kai laivai jau pasiekdavo savo kelionės tikslą, toks vynas jau būdavo nebegeriamas. Taigi būdavo dedamas alkoholis, išgautas iš cukranendrių cukraus tam, kad stabilizuoti vyną. Po daugelio tokių kelionių prieita išvada, kad tie vynai buvo skanesni po tokių kelionių negu prieš. Ir dar, tas vynas buvo geresnis, kurio kelionė buvo ilgesnė, t.y. tas, kuris nukeliavo į vieną pusę ir atgal, negu tas, kuris plaukė tik į vieną pusę.

Taigi vynai buvo pradėti krauti į laivus tik dėl vieno tikslo – geresnio skonio. Galiausiai, šis būdas tapo per  daug brangus, taigi vyndariai privalėjo sugalvoti naują būdą, kuris atstotų keliones. Tam ir buvo pradėtas naudoti karštis, kuris ir atliko visą reikalingą triuką.

Madeiros gamybai naudojamas baltas vynas. Po fermentacijos, šis vynas laikomas mažiausiai tris mėnesius prikaitintose statinėse, patalpose arba tiesioginėje saulės kaitroje. Kai vynas užkaista, cukrus karamelizuojasi ir įgyja gintaro spalvą, o vynas oksiduojasi. Iš čia kilęs terminas „maderizuojasi“.

Skirtingų rūšių Madeiros pavadinimai kilę nuo vynuogių rūšių:

Sercial –labai sausas, stipriai rūgštus

Verhelho –pusiau sausas, riešutų skonio

Bual (or Boal) –sodrus, pusiau saldus, razinų skonio

Malvasia (or Malmsy) – saldus

Sercial ir Verdelho tinka kaip aperityvai. Kiti du žemiau – desertiniai vynai. Jei vynuogių rūšys nenurodytos etiketėje, tai bent jau rūšis bus pažymėta: sausas, pusiau sausas, pusiau saldus ir saldus.

Na, ir nepamirškime alaus. Keli žodžiai ir apie šį taip lietuviams mėgstamą gėrimą.

Alus

Alus geriau nei vynas tinka prie aštraus maisto. Prie sotaus ir sunkaus maisto, tokio kaip dešrelės, troškiniai, rinkitės stiprų porterį, angliško stiliaus alų, bavarų šviesų alų, ir kitą stipraus skonio alų. Su švelnesnio skonio maistu, tokiu kaip vištiena ar veršiena, geriau dera švelnesio skonio alus. Kai tik yra galimybė, rinkites pilstomą alų iš statinės, o ne išpilsttytą buteliuose ar skardinėse. Skardinių alus yra mažiausiai pageidautinas, nes per ilgą laiką, alus skardinėse įgyja metalo skonį.

Šaltinis:

https://www.etiquettescholar.com